RIMI parduotuvės yra socialiai atsakingos. Pavyzdžiui, suteikia darbo vietas kurčnebyliems žmonėms…
Po velnių, man nusibodo kreiptis į darbuotoją; nustebti, kad neatsisuka; pabaksnoti ir, jam atsisukus, pamatyti ant vardo segtuko didelį ženklą, kad jis nei girdi, nei kalba.
Salės darbuotojas privalo mokėti kalbėti.
Visi šie „bet jie irgi žmonės“ ir „jie ir taip nuskriausti“ ir kitas shit yra absoliuti, nesusijusi kvailystė. „Bet benamiai vaikai ir taip nuskriausti, leiskime jiems dirbti policininkais, jiem faina“. Ar daug žinote aklų vairuotojų? Kai kurios profesijos reikalauja tam tikrų kūno dalių/gebėjimų ir neigti tai – kvaila. Vairuotojai turi matyti, programuotojai – turėti rankas, o salės darbuotojai – mokėti kalbėti lietuviškai. Siūlykite kurčnebyliams milijoną kitų darbų, kuriuos galima daryti be santykių su pirkėjais – vairavimo, programavimo, kepimo, gamybos, rinkodaros, finansų, rašybos ir kitose srityse. Bet ne – jiems duodamas pats akivaizdžiausias darbas, kurio eilinis pirkėjas niekaip nepraleis – juk kaip geriau sužinosi, kad RIMI duoda darbo kučnebyliams, kai atsitrenki į jį?
O kodėl RIMI taip elgiasi? Nes dalis žmonių, pamačiusių kurčnebylius ir pasakiusių „o, RIMI yra socialiai atsakinga parduotuvė“ yra didesnė už dalį žmonių, mąstančių, kaip aš. Todėl bendras efektas, sudėjus pirmųjų žmonių džiaugsmą, mano nepasitenkinimą ir nedidelį nepatogumą dirbti su tokiais žmonėmis yra teigiamas.
…
O šiaip man patinka RIMI. Jeigu reikėtų išdėstyti mano pomėgius tarp didelių parduotuvių, atrodytų šitaip: RIMI, Iki, Maxima, Norfa.