Visgi aš įsivaizduoju „plakatą“ esant didesnį, nei A4 formato. ^_^

Aš nematau skirtumo tarp medžiagų, ant kurių matomos raidės. Jeigu tekstas įdomus, jis bus įdomus ir ant popieriaus ir iš kompiuterio ekrano. Priedo, spausdintiniai šaltiniai turi nemažai trukūmų. Rezultatas – mano įpročių pasikeitimas:

Jau kurį laiką aš svarstau apie ekrano trūkumus. Vieniems skaityti iš ekrano yra nemalonu, tačiau man tai negalioja. Sėdžiu prie kompiuterio nuo vaikystes, o rega puiki, mat tereikia daryti protingas pertraukas ir mankštinti akis. Ne, tekstą aš lengvai skaitau iš ekrano ir skaitysiu toliau.

Tačiau neseniai gavau keletą mangos knygučių popieriniu pavidalu (parsivežiau iš Japonijos). Ir štai čia pamačiau skirtumą – popierinė manga turi didelį privalumą prieš mangą iš ekrano. Jeigu gryno teksto raštas neturi emocijų (visgi tipografika paprastose knygose dabar prastame lygyje), tai mangoje kiekvienas dailininko judesėlis yra gerokai malonesnis ir šiltesnis būtent ant popieriaus.

Deja, vietiniai manga pardavėjai turi labai ir labai siaurą jų pasirinkimą ir aš nė nesitikėjau skaityti mangos iš popieriaus. Lygi į mano rankas nepateko šis žaisliukas:

Sony PRS-300

Iki šiol apie elektronines knygas girdėjau daug, bet entuziazmo neturėjau. Nemaža kaina ir skaitymo iš kompiuterio ekrano patogumas neskatino domėtis. Kaip aš klydau.

Per beveik 40 metų nuo savo atsiradimo, elektroninis popierius nuėjo ilgą kelią ir dabar yra absoliučiai nuostabus dalykas. Jo pagrindiniai privalumai prieš monitorių yra trys.

Pirma, jis yra patogus, nes jis yra mažas ir lengvas. Skaityti galima, kaip tikrą knygą – lovoje, prie stalo, ant žemės, bet kur. Pasiimti drauge – taip pat. Įsijungia per sekundę, išsijungia taip pat.

Antra, jis yra patogus, nes ekranas nuostabus. Jo pojūtis – kaip tikros knygos – yra tari rašalo taškučiai gulėtų popieriaus lape. Jis įskaitomas iš bet kurio kampo, kaip tikras popierius, skirtingai nuo LCD monitorių. Jis įskaitomas vidury saulėtos dienos (monitoriai tokiomis sąlygomis yra bejėgiai).

Trečia, jis yra sveikas akytėms, nes pats šviesos neskleidžia, o tik atspindi. Jums skauda skaityti iš ekrano? Elektroniniam popieriui tai negalioja.

Taip pat elektroninis popierius turi gerų pranašumų ir prieš tikrą popierių.

Pirma, jis sveria vos 200 gramų, o talpina šimtus knygų vienu metu, kas leidžia nesirūpinti klausimu „ką paimti paskaityti“.

Antra, naujų knygų įsigijimas yra gerokai patogesnis elektroniniu pavidalu, mat surasti retesnę ir subtilesnę knygą internetu yra gana paprasta, o ir atsiskaityti ir akimirksniu ją jau turėti yra patogiau, nei ieškoti per visas parduotuves, o tuomet dar jų ir važiuoti.
Vienintelis šioje vietoje nesusipratimas yra elektroninių knygų lietuvių kalba stygis. Skaitykite angliškai. :)

Ką gi, panašu, kad grafikas straipsnio pradžioje buvo melagingas. Iš tiesų padėtis yra ir planuoja būti maždaug tokia:

vilnius.lt yra šaunus portalas. Vilniečiui jame yra gausybė naudingos informacijos. Pavyzdžiui, nuorodos į elektronines paslaugas, tokias kaip elektroninė registraciją į polikliniką arba elektroninis mokyklinis dienynas.

Elektroninio dienyno tekstų rašytojai prajuokino:

[Pranašumai mokyklai prieš popierinius dienynus:] Galimybė naudotis elektroniniu dienynu už simbolinį vienkartinį mokestį!!!

Ir šis tekstas parašytas pajuodintu šriftu ir yra pabrauktas. (Nusikaltimas.) Ir turi tris šauktukus gale. (Nusikaltimas.) Ir nelabai yra privalumas prieš popierinį dienyną, tiesa? (Nesąmonė.)

Tačiau ką aš labiausiai vertinu jame, yra skyrius „problemų žemėlapis“. Jo pagalba galima informuoti savivaldybę apie įvairias pataisymų reikalaujančių vietas. Pavyzdžiui, esu juo pasinaudojęs prastai veikiančiam šviesoforui pataisyti, nekorektišką kelio eismo ženklą pakeisti.

Paskutinį gi kartą kreipiausi dėl sugedusio apšvietimo. Šį kartą problema nebuvo tiesiog tyliai išspręsta, kaip įprasta, ne. Gavau visą raštą ir gavau jį elektroniniu paštu. Valio Vilniaus savivaldybei!

Žinoma, galėtų nesuklysti, rašydami elektroninį adresą, tačiau tai menkniekis.

Naujasis straipsnis pavadinimu „The End of the Email Era“ (beje, įvertinkite straipsnio adresą) atsirado jų žurnale ir, drauge, interneto svetainėje. Jame kvaila višta autorė Jessica Vascellaro teigia, jog elektroninis paštas miršta. Tarsi man nebūtų užtekę vieno idioto.

Bet pradėkime nuo pradžių. Perskaičiusi Nielsen naują ataskaitą, kurios neįmanoma rasti internete, nes, ko gero, ji yra pateikiama tik mokantiems Nielsen klientams, Jessica rado skaičiukus, kad socialiniai tinklai ir kitos community svetainės savo populiarumu tarp vartotojų aplenkė elektroninį paštą. Pirma kylanti mintis – „socialiniai tinklai reikalauja elektroninio pašto, kad prisijungtum“. Išspręskime šį paradoksą, pažvelgę į Jessicos tekstą:

In August 2009, 276.9 million people used email across the U.S., several European countries, Australia and Brazil, according to Nielsen Co., up 21% from 229.2 million in August 2008. But the number of users on social-networking and other community sites jumped 31% to 301.5 million people.

Kodėl toks šalių rinkinys? Nes Nielsen jose turi savo atstovybes ir kiti jų tyrimai veikia būtent šiose šalyse.

Perskaitome dar kartą: „people used email“ ir „number of users“. Kyla mintis, kad apklausų rezultatai lyginami su registracijų skaitliuku, tačiau tai nėra tiesa. Vien Facebook turi virš 300 milijonų vartotojų (tiesa, per visą pasaulį, o ne išrinktas šalis, tačiau, akivaizdu, skaičius vis tiek per didelis). Kodėl gi toks skirtumas? Nežinau. Galbūt todėl, kad pereitoje ataskaitoje Nielsen community puslapiais vadino ne tik socialinius tinklus, bet ir tinklaraščius:

Nielsen Online’s ‘Member Community’ category includes both social networking and blogging websites

Global Faces and Networked Places (2009 Kovas, Nielsen)

Bet kuriuo atveju skaičiai yra nepaaiškinti. Jie neaiškus, ir skirti straipsnio „moksliškumui“ sukurti. Siaubingos išvados taip pat skubėtinos ir skirtos pigiam populiarumui užsidirbti. Pavadinti straipsnį „The End of the Email Era“, o jame nurodyti, kad email dar aktyviai auga? Ir jeigu manote, kad Jessica turėjo omenyje „The End of the Email as the most popular service Era“, tai jums reikia žvilgtelėti į tą pačią Global Faces and Networked Places ataskaitą, kad pamatytumėte, jog paieška seniai yra populiariausia paslauga internete.

Na, o kodėl aš taip stipriai laikausi elektroninio pašto (kas gerai dera su mano neapykanta klasikiniams socialiniams tinklams)?

Nes elektroninis paštas yra decentralizuotas. Aš renkuosi savo email tiekėją, gavėjas savo. Iš čia:

• Nulūžus serveriui (bankrutavus Facebook’ui), elektroninio pašto netenka tik jo vartotojai, o ne visas pasaulis (plg. trumposios nuorodos).
• Aš naudojuosi ta programa ir ta sąsaja, kuri labiausiai atitinka mano poreikius. Outlook, Gmail, Thunderbird, Opera, pine ar milijonai kitų.
  Jei noriu, jis moka taikyti sudėtingas taisykles.
  Jei noriu, jis moka veikti mobiliajame telefone.
  Jei noriu, jis atsakinėja pats.
  Jei noriu, jis daro tai, ką noriu.
  Jessica rašo „kam laukti atsakymo per email, kai gauni greitą atsakymą per IM (čatą)?“ Ji skamba, tari push sugalvojo Facebook. Nekalbant apie tai, kad IRC yra su mumis nuo 1993 metų. Nužudė elektroninį paštą, a ne?
• Naudotis elektroniniu paštu nereikia sutikti su gana kvaila privatumo politika, kurios autoriai „… reserve the right to change our Privacy Policy and our Terms of Use at any time“. Ačiū Dievui, jie bent įspėti pažadėjo.
• Email visada liks nemokamas ir  apskritai – visada liks.

O konkrečiai Facebook turi taip daug pavojingų trūkumų, kad pozityviai lyginti jį su elektroniniu paštu gali tik visiškai aklas interneto technologijose asmuo. Ir aš tikėjausi, kad rimti leidiniai tokių asmenų prie straipsnių neprileidžia. Klydau. Ką gi:

Wall Street Journal

Pagrindinė mintis:

Neplatinkite panašaus lygio mėšlo krūvų.

Tyrimas arba atitinka akademinius reikalavimus, arba ne. Šiuo konkrečiu atveju problemų taip daug, kad man net nemalonu vartoti žodį „tyrimas“ šitam atsitiktiniam rezultatui.

Malonu, jie net pusę kryžiaus ant savo logotipo patys užsidėjo.

Visų pirma, aš neradau jų straipsnyje aprašyto testo proceso – kokias svetaines jie atidarinėjo, kaip tai buvo vykdoma ir panašiai. Jie tiesiog teigia, kad „paklaida dėl tinklo, svetainių turinio, baterijos fluktuacijų“ yra 3%, tačiau niekur to nepagrindžia. Čia galima būtų ir pabaigti. Bet, smagumo dėlei, aš truputį pavardinsiu.

• Jei, kas tikėtina, jie tiesiog perkrovinėjo puslapius (kad ir automatizuotai) be perstojo, tai Chrome, veikiantis triskart greičiau už IE, galėjo spėti atidaryti tris kartus daugiau puslapių ir todėl išnaudoti daugiau procesoriaus, tiesa?
• Kai kurios protingos operacinės turi įprotį kartas nuo karto daryti papildomą darbą, kaip kad: patikrinti, ar nėra atnaujinimų, defragmentuoti diską, indeksuoti bylas ar dar gausybę dalykų. Aš nematau jų pastangų panaikinti šitam faktoriui. Maža to, tai, kad teste su Windows XP rezultatai yra gerokai lygesni, tik patvirtina šią nuomonę, mat XP fone… vykdo gerokai mažiau.
• Testuojamos svetainės, ko gero, turi rotuojančias reklamas – vienas flash banneris yra mažiau intensyvus procesoriui, kitas – labiau. Testo švarumui teisinga būtų naudoti serverį, esantį LAN tinkle su testuojamu kompiuteriu ir be jokio dinamiško turinio.
• Flash pluginas IE8 ir Flash pluginai kitoms naršyklėms nėra tas pats, tai atskiros programos. Ir, kadangi Flash technologija labai dažnai itin agresyviai išsuka procesorių, labai tikėtina, kad tai sukūria didelę rezultatų paklaidą. O juk flash pluginus rašo Adobe programuotojai.
• Jie pasirenka baterijos režimą „Taupi energija“ pirmiems dviem testams, bet „Laptop“ trečiam. Kodėl? Jų teiginiai „prie silpnesnio procesoriaus nebeapsimoka“ skamba ne kaip mokslas, o kaip absoliuti bullshit nuomonė.
• Du testai įvykdyti OS Win Vista ir vienas Win XP. Man vienam atrodo, kad tai mažoka atranka? O kur Win 7, kur skirtingų kompiuterių/operacinių sistemų kombinacijos? Kur statistiškai vertinga atranka?
• Testo grafikuose yra naršyklė „Chome 2“. Ko gero, jie turėjo omenyje „Chrome 2“. Bet jeigu jie tiek neatsargūs sudarydami grafiką – kiek jie atidumo įdėjo į testą?

Kaip visada, bandymai atlikti „mokslinį“ tyrimą internete baigiasi pseudo-mokslu, kuris aktyviai išplatinamas per internetą, naudojant tokias žemo lygio ir IQ priemones, kaip Twitter, Digg, Lifehacker ir panašūs.

Šis „statistinis“ „tyrimas“ (kaip ir dauguma kitų) yra absoliutus šūdas ir net jo minėjimas rimtame pokalbyje yra pašnekovo įžeidimas.

Galvokite apie tai, kokią informaciją platinate. Ji apibūdina ir jus!

Taip, tai ji! Kedė „rezervuota“!

Man jau pasidarė baisu. Žinot, yra neteisėtos lentelės „rezervuota įmonės foo darbuotojams“, yra neteisėtos užtvaros ir grandinės kiemuose, yra neteisėti užrašais dažais ant asfalto „tik ABC 123“, bet šis būdas išsaugoti stovėjimo vietą yra unikalus, sutikite.

Atsakymas „Vilniaus Energijai“

Ne, aš nieko bendro su šiuo lapu neturiu, tiesiog pasirodė smagus rašymo stilius.

O kol kas – Katinas (be kvailai pamirštų ausyčių) Airijoje yra tapatinamas su Išrinktuoju:

Vasarą katinai atostogauja, atostogauja daug, o tarp atostogų intensyviai dirba, todėl įrašų nedaug. Pavyzdžiui, šią akimirką esu Airijos širdyje, kaimelyje Carrickmacross ir jau spėjau pamatyti labai daug. Viena bėda: katės, keliaudamos į šią šlapią šalį, pamiršo ausytes. ^^

Bet tai tik pati pradžia. Savo pasirodymo laukia dar įspūdingesnės nuotraukos, o vėliau – kelionės prie jūros, bei į Rusijos gilumą.

Štai taip bankininkystės spekuliantai „Akropolio“ lankytojams propaguoja, kad Latvijoje jau viskas yra blogai.

Bet nesijaudinkite. Mes visad galėsime tiesiog persikelti su visa Lietuva prie Slovenijos. Ji netoli, o joje, panašu, viskas jau pasitaisė. Kaip kitaip paaiškinti, kad ten, kaip ir Naujojoje Zelandijoje, jau yra raudonos rodyklės į šoną?

(Mano nuoskunda, kodėl jų reikia)